vasario 19, 2007

Dvasinis super marketas


-------> radau seną savo darbą. Ji parasiau 10 klasėj kalbėjimo egzaminui apie paslaptingąjį pasaulį.. Dar tada nebuvau tikinti, bet mintys apie Dievą jau tada man sukosi :) .. Žodžiu, fanatikė nuo jaunų dienų :D


Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau susimąsto apie tai, kas jis yra, kokia jo gyvenimo prasmė ir tikslas. Kiekvinas žmogus žino, kad gyvenimas čia, žemėje baigsis, todėl dažnai yra susimąstoma, kas laukia po to. Ar gyvenimas tęsesi tolaiu, nors kūnas jau nuleidžiamas giliai į žemę, o apie žmogų primena tik kapas, ar artimųjų atmintyje išlikusi viena ar kita situacija.

Šiuolaikinį pasaulį tikrai galime pavadinti " Dvasiniu supermarketu". Paprastai žmogus užverčiamas įvairiomis filosofijomis, įdėjomis, mokslais, religijomis kurios atrodo labai patrauklei ir maloniai. Kuo toliau, tuo pasiūla didėja, tačiau paklausa mažėja. Žmonės yra vis tiek nepatenkinti, pilni pykčio ir neapykantos. Tai kaip tapti laimingam?! Visą ką gali pasiūlyti pasaulis tėra materealūs dalykai, kurie nėra amžini ir užtektų akimirkos, kad visa tai išnyktų kaip dūmas. Taigi gali turėti daug pinigų, prabangius namus, kelias mašinas, didelią ir gražę šeimą tačiau viduje vistiek jausi tuštumą. Daugelis mąstančių žmonių negalėdami susigaudyti šiame minčių ir idėjų chaose tampa skeptikais, o galiausei materealistais. Mažai kriepia dėmesį į dvasines vertybes ir nesirūpina savo "sielos ekologija". Dažniausei tik pakliuvę į nemalonę situaciją ar išgyvenę artimo mirtį, žmogus susimąsto, kad yra kažkas aukščiau, kas gali užpildyti tuštumą viduje. taigi nuo materealiu dalykų dalykų žmogaus akys krypsta į Dievą. Tada pradedama mąstyti apie dvasinius dalykus, susikoncentruoti į dvasines vertybes. Bet vis gi tie kurie nuoširdžiai ieško Dievo, ar bando sekti kokiu nors konkrečiu mokymu, taip pat patiria didelę sumaištį, kadangi aplink šitiek viena kitai prieštaraujančių idėjų ir jos visos viena už kitą įtikinamesnės. Kiekviena realigija teigia, kad ji teisingiausia, tikriausia ir pan. O jų tiek daug !! Del ko ir kyla realiginiai karai, ginčai, kuris Dievas yra tikriausias ir geriausias. <...>Kaip paprastam žmogui susigaudyti šioje sumaištyje?

Visi tikėjimai, visos realigijos nyksta..tik viena realigija turi daugiausia pasiekeju visame pasaulyje, butent ta, kuri išpažysta "aukščiausiąją" trejukę: Wotaną, Mammona ir Prijapą. Ši realigija dievina pajėgą, kurios simbolis yra kardas , o šventykla - kareivinės. Dievina pinigus, kurių simbolis yra auksas, dievina kūną kurio šventykla - paleistuvių namai. Ši raligija viešpatauja visame pasaulyje. Ji ne visada praktikuojama žodžiais, bet žmonių darbais <...>



vasario 14, 2007

Sugrįžau!!! (nors gal ir trumpam:P )

Na va... Praėjo visai ne mažai lako, kada įmečiau čia savo gyvenimo aprašymą :)
vis kažkaip sunku atrasti laiko papildyti šį bloger'i. nors jo lyg ir turiu... o dar ir tikslo nesugalvojau, kodėl ir kam turėčiau rašyti.. bet šiandien mėginsiu apsispręsti :)
Manau, apsistosiu ties ta mintimi, kad dėsiu čia tai, ką norėčiau greitai surasti. Gal kada nors šliesiu širdį ir papasakosiu ką nors, o gal tiesiog darysiu paste/copy kokiam tai įdomiam straipsniui...
tai tiek šiam kartui ;) parassiu dar kada ...nors :P
labanakt :*

spalio 19, 2006

Pirmasis postas

Aš buvau nerami siela – labai maištinga. Padariau daug baisių dalykų, dėl kurių teko skaudžiai nukentėti. Tuo labai įskaudinau tėvus ir visus mane mylinčius žmones… Mano gyvenime buvo daug svaigalų. Iš pradžių tai buvo tik dar vienas maištas prieš tėvus, ir net nepajutau, kaip tapau nuo jų priklausoma. Pykau ant visų, kuriems nepatiko tai, ką aš darau; prieštaravau nustatytai tvarkai.

Bet nuo viso šito greitai pavargau. Jaučiau, kad toks gyvenimo būdas ne man. Aš nesijaučiau laiminga. Atsibodo nuolatiniai mamos maldavimai, kad pasikeisčiau… Giliai širdyje norėjau nuo viso šito pabėgti, tik nežinojau kaip. Man prasidėjo depresija, kažko trūko gyvenime. Norėjau kažkokios atramos, kažkokio stimulo gyventi…

Nors ir buvau tokia, Dievu aš visada tikėjau ir Jo buvimas man niekada nekeldavo abejonių.. Kartais, kai gerai prisidirbdavau, prašydavau, kad Dievas padėtų ir Jis visada išklausydavo. Galiausiai pradėjau melstis. Prašiau Dievo, kad viskas liautųsi, kad galėčiau grįžti į normalų gyvenimą…

Taip po kurio laiko mane ir pusseserę aplankė pastorius su Gintaru: papasakojo apie Dievo meilę, ką Jis padarė dėl manęs, kad Jis yra gyvas ir nori man padėti. Aš tuo labai susidomėjau, nes apskritai domėjausi visomis religijomis. Gal tai ir buvo ta priežastis, kuri paskatino mane ateiti čia – tas susidomėjimas.

Atėjusi čia, pamačiau daug laimingų veidų. Visi jie šypsojosi ir tai buvo užkrečiama. Pradėjau šypsotis ir aš, nejučia dingo pyktis, užplūdo kažkokia ramybė… Ir nuo tada Šventoji Dvasia pradėjo dirbti manyje…

Dar tada nesuvokiau, kad aš esu nusidėjėlė. Grįžusi namo, pradėjau studijuoti knygelę „Ką daryti, kad būčiau išgelbėtas“. Ten buvo eilutės, kad atpildas už nuodėmę yra mirtis. Aš nusišypsojau. Galvojau, kokia aš čia nusidėjėlė, ką čia tokio padariau, kad esu verta mirties! Bet šypsojausi neilgai, labai greitai pradėjau verkti.. Viešpats mane įtikino, kad aš nusidėjėlė ir verta mirties. Verkiau ir negalėjau patikėti, kad pamiršau, kiek daug aš padariau. Dėl daug dalykų turėjau atgailauti prieš Dievą. Labai džiaugiuosi, kad jų dabar nebeliko mano gyvenime.

Net nuostabu, kai pagalvoji, kaip Viešpats pakeitė mano gyvenimą per tokį trumpą laiką, kai tuo tarpu man bandė padėti tiek daug žmonių ir rezultatas buvo nulis. Viešpats sugrąžino man džiaugsmą, viltį ir stiprybę, begalinę stiprybę bėgti nuo tų dalykų ir niekada neatsisukti atgal. Per tą laiką supratau, kad Viešpats mane myli, Jis man atleido, išgelbėjo ir davė tiek daug palaiminimų.. Žinau, kad Jis mane laiko stipriai už rankos ir visada, kad ir kas atsitiktų, suteiks jėgų ir ves pirmyn…

Daugiau neturiu ką pasakyti… tik labai padėkoti pastoriui Artūrui ir Gintarui, kad suteikė galimybę išgirsti, ką Jėzus padarė dėl manęs. Taip pat žmonėms, kurie mane taip šiltai čia priėmė. O labiausiai dėkoju Viešpačiui, kad Jis atvėrė mano širdį ir pakeitė mano gyvenimą.

Indrė
2003 09 07